Morning Run

Night Weight Training

Easy Run

Intervals Run

Core + Upper Body Workout

⏱ Officialus laikas 3:01:56
+25 🌡☀️🏁
Dar vienas maratonas į sąskaitą ✅ Daug įspūdžių ir dar šiek tiek pamokų kitam kartui (pasidalinsiu vėliau).

Kažkur pasigautas virusas (atsigavau tik penktadienį-šeštadienį) + karšta + prastas miegas išvakarėse. Todėl rezultatu esu patenkintas 👌💥🙂

******************************

RACE RECAP (LT down below)

First of all, this was my first Marathon outside of Lithuania. So, it was a new thrilling experience for me, despite catching a mild virus a week earlier. Fortunately, the symptoms weren’t severe, and by the time I was heading to Riga on Friday, my health was noticeably improving. By Saturday, I felt much better, though I knew this would inevitably affect my performance. Still, I was determined to beat my PB of 2:58:33 (avg. pace 4:14/km, 6:49/mi) I’ve set on September 2023.
I arrived two days before the race, and I brought my family here too. Staying in a new place and exploring the surroundings added some more excitement. My wife and I agreed on a spot on the course where she’d hand me a bottle of water, and she’d also meet me with kids at the finish line.
The mild illness wasn’t the only obstacle - I also struggled with poor sleep during the night before the race. I woke up 2.5 hours before the start time, had breakfast (oats with mashed banana and water the night before), and prepared myself.
About 1.5 hours before the start, I grabbed my bag and jogged to the starting area, which took around 15 minutes. Without any rush, I warmed up, left my bag at the bag storage place, and visited the WC (just for precaution purposes). Fifteen minutes before the start, I was already at the start line.
+21°C, sunny, and already feeling warm. The organizers spoke mostly in Latvian, so I didn’t catch much of what was said. After few more minutes the countdown started: 5, 4, 3, 2, 1...
…START!
1 km: My plan was to maintain a pace of 4:10 - 4:12/km (target finish time ~2:55h) to beat my PB. The first kilometer went as planned. Pace - 4:09/km.
2 km: On the midway of the second kilometer at light incline, I started to feel a slight heaviness and quickly realized I might not be able to sustain this pace throughout the whole distance. I finished this kilometer at a pace of 4:16/km.
3 km: I accepted that I’d run at whatever pace I felt comfortable and not force it even if I drop out of the pace planned in advance. Time: 4:17/km.
4 km - 15 km, I stick with this mindset: "Run at a pace that feels comfortable." Somewhere around 4-5 km, the pacers leading the Sub-3-hour group overtook me. While they passed, I kept them in sight ahead.
At around 11 km, someone spoke to me in Lithuanian: "What time are you aiming for?" I turned to see a fellow Lithuanian wearing a shirt with national symbols, just like me. We were comfortable with each other's pace and chatted occasionally for the next ~20 km. Thanks for the company, Ignas!
16 km - 20 km I didn’t feel it became harder to run, but my watch showed my pace began to drop. I decided not to push harder and stick to the current effort, since I completed only third of the Marathon. I knew that chasing the clock could lead to a drastic slowdown later. “Keep it easy” - I told myself. My pace settled around +10s/km slower. The pacers gradually pulled further away, but I still believed I could catch up closer to the finish.
21 km - … I noticed that drinking enough water at each water station made running noticeably easier for the next 2-3 km. Afterward, the fatigue returned until I reached the next water station, repeating this cycle until the finish.
At some point, Ignas began to pull ahead. Slowly but steadily, he gained distance. Further ahead, I could still see the pacers, and it seemed like he was trying to catch them, to finish under 3 hours.
I stayed totally calm about falling behind - I was running my race, and he was running his.
31 km: I looked around, knowing my family should be nearby. Suddenly, there they were! I grabbed the bottle and shouted, “Thank you!” She later told me I already looked quite tired at that point. And I felt it too.
The remaining kilometers passed without any major drama.
37–38 km: On straighter roads, I spotted Ignas besides one more runner ahead again. Seems, their pace dropped and I started slowly catching up. The pacers were nowhere to be seen anymore.
After a couple more kilometers, I passed Ignas, and we wished each other a strong finish.
42 km: I tried to speed up, pushing myself harder, but my legs couldn’t move any faster.
FINISH!
Time: 3:01:56 (+3:23 from PB).

--------------------------------------------
APIE BĖGIMĄ

Pirmiausia, čia mano pirmas Maratonas už Lietuvos ribų. Todėl nuositeikimas labai geras, nepaisant to, kad prieš savaitę pasigavau kažkokį virusą, bet sunegalavimas nebuvo smarkus ir važiuojant į Rygą penktadienį sveikata pradėjo pastebimai gerėti. Šeštadienį jaučiausi gerai. Žinoma, supratau, kad tai turės įtakos būsimam rezultatui. Vis dėl to, buvau nusiteikęs pagerinti savo PB - 2:58:33 (avg. pace 4:14/km, 6:49/mi).
Atvažiavau dvi dienas prieš varžybas, atsivežiau kartu ir šeimą, reikėjo apsistoti naujoje vietoje, apsižiūrėti. Su žmona sutariau, kurioje vietoje man perduos buteliuką su vandeniu ir kad ateis į finišą manęs pasitikti. Visa tai suteikė savotiško prieskonio, kuris man labai patiko.
Prie lengvo sirgimo prisidėjo dar ir prastas miegas. Atsibudau 2,5 val iki starto. Pavalgiau iš vakaro pagamintų pusryčių - avižinių dribsnių su trintu bananu ir šiek tiek vandens. Neviriau - tiesiog užpyliau karštu vandeniu iš vakaro.
Likus maždaug 1,5 val. iki starto pasiėmiau kurpinę ir išbėgau ristele į starto vietą. Prie starto buvau maždaug po 15 min. Be jokio skubėjimo padariau apšilimą, pridaviau daiktus ir apsilankiau WC (dėl viso pikto). Likus 15 min. Jau buvau prie starto linijos.
+21, saulėta, bet jau dabar jaučiasi, kad karšta. Dar kažkiek pakalbėjo organizatoriai, daugiausiai latviškai, todėl nelabai kažką supratau. Laikrodis skaičiuoja paskuines sekundes…
…STARTAS!
1km - prieš startą buvau susiplanavęs, kad bandysiu laikyti tempą 4:10-4:12/km (orientacinis finišo laikas ~2:55h) - juk noriu pagerinti savo PB. Pirmas kilometras - nieko neįprasto. Tempas - 4:09/km.
2km - įpusėjus antram kilometrui pasijuto nedidelis sunkumas ir čia pat supratau, kad tikriausiai negalėsiu palaikyti tokio tempo per visą distanciją. Pabaigiau kilometrą tempu 4:16/km.
3km - susitaikiau, kad bėgsiu taip, kaip bėgasi ir nebandysiu forsuoti tempo. Laikas - 4:17/km.
4km-15km - su tokiu nusistatymu “bėgsiu, kaip bėgasi” nubėgau iki maždaug 15km atžymos. Ties 4-5 km mane pralenkė pacer’iai, kurie veda bėgikus Sub3 val. tempu. Nors mane ir pralenkė pacer’iai, aš juos visą laiką matau netoli priekyje. Bėgant ~11km išgirdau, kad kažkas kalbina lietuviškai “Į kokį laiką taikaisi?”. Atsigręžiau ir pamačiau bėgiką, kuris, kaip ir aš, apsirengęs marškinėliais su Lietuvos simbolika. Karts nuo karto besišnekučiuodami mes kartu nubėgome dar beveik 20km. Ačiū, Ignai, už kompaniją!! 
16km-20km - pagal laikrodį pradėjau matyti, kad nuovargis ima viršų - mano tempas lėtėja. Pastangų nutariau nedidinti, nes nubėgau dar tik trečdalį distancijos, ir jeigu bandysiu didinti pastangas ir vytis laikrodį, rizikuoju, kad po kelių-keliolikos km mano tempas drastiškai kris. Pastangų nedidinu, mano tempas nusėdo maždaug +10s/km. Pacer’iai po truputi tolsta, bet vis dar mąstau, kad juos galėsiu prisivyti arčiau finišo.
21km-... Viso bėgimo metu man įsiminė tai, kad kaskart pakankamai atsigėrus vandens kiekvienoje vandens stotelėje, bėgti iš karto pasidarydavo pastebimai lengviau. Tas lengvesnis bėgimas tęsdavosi 2-3km, po to vėl sunkumas pradėdavo imti viršų. Tuomet vėl pamatydavau vandens stotelę - atsigeriu - vėl tempas atsigaudavo 2-3km, ir taip visą likusią distanciją.
Kažkuriuo metu Ignas po truputi išsiveržė į priekį. Lėtai, bet užtikrintai jis pradėjo tolti. Dar toliau buvo matyti paceriai. Matyt jis nori prisivyti juos ir finišuoti Sub3 val. Į tai, kad pradėjau atsilikti, žiūrėjau labai ramiai - jis bėga savo varžybas, aš - savo. Ramiai laikausi savo tempo. Iš tikrųjų pastaruosius porą km jaučiau, kad jis gali bėgti greičiau, nors ir laikėsi šalia.
31km - bėgu ir dairausi - kažkur čia turi būti mano šeima, žmona turėtų perduoti buteliuką vandens. Štai jie!!! Pagriebiu buteliuką - “Ačiū!”. Vėliau žmona sakė, kad jau tuo momentu atrodžiau ganėtinai pavargęs. Iš tikrųjų taip ir jaučiausi.
Visi likusius kilometrus atstovėjau be didesnės dramos.
37-38km - tiesesnėse gatvėse vėl pradėjau matyti Igną - po truputi vejuosi. Bandau įžiūrėti paver’ius, bet jų nematyti. Reiškia ir jis neatlaikė jų tempo.
Dar po poros kelių kilometrų pralenkiau ir jį, vienas kitam palinkėjom gero finišo.
42km - bandau greitėti, didinu pastangas, bet kojos greičiau jau nebeneša.
FINIŠAS!!! Laikas - 3:01:56 (+3:23 min nuo savo PB)

Top Sports

Grigorij Kovalenko🇱🇹 | @sub230marathon

Rīgas Maratons 2024 🇱🇻

2 Photos

Sign up to see the comments.

Splits

Sign up to view more activities from Grigorij Kovalenko🇱🇹 | @sub230marathon

Morning Run

Night Weight Training

Easy Run

Intervals Run

Core + Upper Body Workout

Want to see more?

The #1 app for runners and cyclists

Sign Up for Free. Track your progress and reach goals. Join 100 million active people on Strava.

See More from Grigorij Kovalenko🇱🇹